Storas vaikas

Kodėl Jūsų vaikas storas?

Apsidairykime aplink save. Taip, save! Mes visi lekiam strimgalviais: darbas, kamščiai keliuose, eilės parduotuvėse, banke, soc. tinklai, siurbiantys begalę laiko, ir štai: „Mama, tėti, močiute, seneli, auklėtoja, mokytojau, išgirskite mane! Aš mažas ir labai noriu Jūsų dėmesio!“. Tačiau kaip ir dažniausiai – dėmesį savo svarbiausiems, mylimiausiems mes „apkaišome kyšiais“: šokoladai, tortai, sausainiai, greitas maistas – kuo riebiau ir kuo saldžiau! Dar įduodam planšetinį kompiuterį, telefoną ir.. Bingo! Praslydom.

STOP! Mūsų vaikams reikalingas vertingas maistas. Pakeiskime terminą SVEIKAS maistas į terminą VERTINGAS.

Tendencingai kiekvienais metais mūsų vaikai tunka. MŪSŲ, Lietuvos. Nebebaksnokime pirštais ir nebeieškokime „stipriau nutukusių“. Ir skaičiai čia visai nereikalingi – plika akimi aplinkoje matome vis didėjantį apkūnių vaikų srautą.

 

PRIEŽASTYS, DĖL KO VAIKAI TUNKA

 

  1. Šeimoje yra storų, dėl to storas ir mano vaikas. Būtina  aptarti genetikos įtaką. Jei šeimoje yra apkūnūs tėvai, tokiems vaikams nutukimo tikimybė padidėja 50-60 proc.
  2. Drūtas vaikas, sveikas vaikas! Dar vienas gajus stereotipas nuo senų laikų. Drūtas lygu sveikas? Ar tikrai?

Nutukimas ir antsvoris  yra pagrindiniai  tokių ligų, kaip 2-ojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, insulto,  kai kurių vėžio formų, rizikos veiksniai arba sukėlėjai. PSO duomenimis, šios ligos sparčiai plinta tarp vis jaunesnių asmenų. Labiausiai susirūpinimą kelia 2-ojo tipo cukrinis diabetas, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, na ir kaip be insulto. Diabetu dar visai neseniai daugiausiai sirgdavo ne jaunesni kaip 50-mečiai, o dabar  jis diagnozuojamas  nutukusiems vaikams dar iki šiems pradedant bręsti!

  1. Vaiko įpročių formavimas.

Mitybos įpročiai formuojasi dar įsčiose. Moteriai besilaukiant kūdikio, pasirinkto maisto degustatorius yra jos nešiojamas vaisius. Jam gimus, mama maitiną kūdikį pienu (arba ne). Kūdikiui sulaukus pusės metų, maisto racionas papildomas daržovėmis, vaisiais, mėsos produktais, palaipsniui ir kitais maisto produktais. Prasideda dilemos: vaikui skanu ar neskanu, o jei dar įsikiša seneliai ar kiti patarėjai… Dažnai nusprendžiama pagardinti sviestu, druskyte ir visokiausiais maisto skonio stiprikliais, kurie, anot daugelio, yra tiesiog skanūs. 

Štai čia ir imami naikinti vaikų skonio receptoriai. Dažnai patys tėvai už savo vaiką nusprendžia, kas yra skanu, o kas ne. Kūdikis jaučia tikrą maisto skonį, jam pagardai nėra  reikalingi. Didžiausia žala padaroma tuomet, kai vaikams nesąmoningai perduodama ir tarsi užprogramuojama informacija apie skanius ir neskanius produktus.

  1. Mažas fizinis aktyvumas.

Šių dienų didžiausią problemą įžvelgiu „patogume“. Iš taško A į tašką B patenkama transporto priemonėmis, maistas užsakomas į namus ar maitinamasi viešose vietose, vaikai nuvežami ir parvežami iš mokyklos. Kur fizinis aktyvumas? Pasivaikščiojimai, bėgimas, plaukimas, krepšinis, riedučiai, rogės ir t. t.?

Namuose mūsų vaikai  praktiškai visą laisvą laiką po pamokų praleidžia prie planšetinių kompiuterių, žaidimų, soc. tinklų, televizijos. Ką tai duoda mūsų vaikams? Begalę reklamos, milžinišką srautą greito maisto užkandinių bei gazuotų gėrimų reklamos. Mūsų vaikai negali būti atsparūs šiam srautui, jeigu nuo mažų dienų mes patys jiems įdiegiame, kad tai yra skanu! Pakelkime pagaliau akis į savo vaikus, išeikime su jais į lauką, drauge pasimėgaukime grynu oru, smagiais aktyviais žaidimais. Išgirskime juos. Čia ir dabar.